Nė vienas iš išvardintų

Puiku, gražu ir nuostabu buvo BLOGine. Kas sofkutei labiausiai krito į akis, tai įdomioji statistika - konferencijoje dalyvavo beveik visų žinomiausių anoniminių (paradoksiškai skamba, kažkoks pseudooksimoronas) tinklaraščių autoriai (nesame tikri dėl DievųŽiniasklaidos, kurią kartais patys rašome). Kai kurie iš jų net įsigudrino užlipti ant scenos… Ir ne po kartą. Ar sulauksime, kad kitais metais šitie blogeriai savo vardu skaitys pranešimus “Sėkmingo anoniminio bloginimo paslaptys?”. Su malonumu paklausytume, nes paskutiniu metu nelabai sekasi…

..kaip kitaip galima paaiškinti šitokią Lietuvos naujienų skiltį..

Su Kovo 11-ąją, kolegos ir skaitytojai!

Tik norėjau pasidalinti viena foto. Kaip atrodytų mažutis, bet tobulas Dovydas, jei nuspręstų nesigalynėti su Galijotu, o vietoj to prisėsti kamputyje kiek paverkti? Manrods taip:

Manrods, “ataina” vietoj “ateina” sakytų aukštaičiai. Anyway, šitas užrašas yra viename iš Vilniaus kabakų. Kas pirmas atspės, kuriame, gaus pagarbą ir įvertinimą.

Visuomenės ydų pakrapštymas, analizė, diagnozė ir automatinis pripliusavimas prie nacionalinio identiteto yra kiekvieno mintį reikšti mokančio lietuvio savigarbos reikalas.
Bet aš diagnozuosiu ydą, kurios nepriskiriu nacionaliniam identitetui. Ir gal žinau, kaip ją gydyti.

Keep reading →

Šis įrašas yra rimčiausias, kokį kada nors kas nors yra šiame bloge paskelbęs. Sudomino? Ne? Nu ir eikit nafik. O tie, kuriuos sudomino - skaitykite toliau.
Keep reading →

Šią iliustraciją pavadinčiau “WTF? When is the weekend????”

Viena didžiausių Lietuvoje ryšių su visuomene agentūrų VRP buvo viena pirmųjų kompanijų Lietuvoje turinčių savo blog’ą. Deja, žodžio, rašto ir strategijos meistrai pradėtą darbą numetė pamindami nuolatinio atnaujinimo, blog’o priežiūros ir kitus šventus blog’inimo principus. Jie net prenumeratos neturi…. :) O atidžiau pažiūrėjus, tai įvaizdžio meistrai ir meistrės neatleistinai leido suteršti savo blog’o įvaizdį spam’iniais komentarais. Tikiu, kad po mūsų pastebėjimo situacija bus greitai pataisyta (juk jie profesionalai), todėl istorijai paliksiu sausio 14-osios dienos vaizdus iš VRP blog’o, kurie atspindi dar pernai metų veiksmus. Pirma pažiūrėkime ką rašo sekso maniakai iš Kanados (spustelkit norėdami pamatyti visą vaizdą):

O VRP žaidžia kas nors runescape’ą? (irgi spustelkit)

Sofkutės kolektyvas VRP kolektyvui linki įsidėti RSS prenumeratą, dažniau džiuginti mus įžvalgomis iš RsV rinkos ir pagyvinti blogą filmukai iš “You Tubo”.

P.S. įdomu, ar VRP klientams rekomenduodama kurti blogą savo blogą pateikia kaip pavyzdį?

Vieną kartą iš pažįstamo gavau maždaug tokio pobūdžio SMS žinutę: “Dabar mėgaujuosi taure vyno ir skaitau Dostojevskį”. Ne, jis prieš tai negavo SMSo “ką veiki” ar ko nors panašaus. Tiesiog taip kūrė savo įvaizdį.
Tada, žinoma, galvojau tik apie tos snobiškos asmenybės nykumą. Ir tik neseniai pagalvojau, kad Dostojevskis prie vyno visiškai netinka, ir atvirkščiai. Ir supratau, kad rašytojai - kaip, pvz., brandinti sūriai ar kažkas. Ne prie bet kokio gėrimo bet koks rašytojas tinka, ir ne bet koks gėrimas prie rašytojo.
Todėl jūsų dėmesiui pateikiu trumpą mėgėjišką receptų rinkinį: su kuo gerti Dostojevskį ar užsikąsti Kafką.
Dostojevskį vertėtų užsigerti degtine iš stiklinės, ja ir užsikandant. Jei kam per stipru iš užkanda per aštri, degtinę galima praskiesti saujele nelaimingos moters ašarų.
Nabokovui tiktų sausas martinis su alyvuoge.
Sartre’ui (labai ilgai galvojau, čia variantas ne prie “Šlykštulio”, greičiau prie apsakymų) - baltas itališkas vynas.
Užtat raudonas vynas, įskaitant netgi saldų, tipo “Porto”, labai tiktų Marques’ui.
Pereikime prie šaltesnių dalykų. Skandinavai. Nuostabiausias, Knutas Hamsunas, kiti, ne tokie geri, bet puikūs, kaip Jens Bjorneboe arba Torbjorn Flygt. Juos skaityti dera geriant labai silpną alų (2,5 proc.) ir rūkant virtuvėje prie atlapoto lango. Vasario mėnesį.
Kafka. Kadangi pats buvo anorektikas ir kartais palinkęs prie rankraščio tik čiulpdavo citriną, prie jo labai derės citrina ir druska, be jokio gėrimo.
Aišku, kur aš lenkiu. Pridėjus prie kafkiškojo derinio tekilą, teks griebtis Marques’o pradininko (aišku, geresnio už pasekėją) Juan’o Rulfo.
Šuolis į UK. Aišku, Wilde’as. Aišku, sausas šampanas, liaudyje vadinamas briutu.
O britų literatūros genijus Huxley… viskis. Gerai, viskis su ledu. Ypatingai tiks prie “Kontrapunkto”.
Nietzsche. Ne visai rašytojas, bet “Stabų saulėlydį” tikrai reikia užsigerti švęstu vandeniu. Ir skanu, ir sveika, ir toksinus, ir demonus pašalina.
Jei jau kalbam apie alkoholį, negalima nepaminėti Bukowskio. Jį reikia skaityti geriant bet kurį stiprų gėrimą (degtinė, viskis, brendis). Aštuntą ryto, darbo dieną.
Pabaigai pasilikau visų numylėtinį. Prie Wonnegut’o tiks tiesiog alus. Šviesus, paprastas, bet kuris “premium” klasės.
Sąrašą galima pildyti.

P.S. Tai nėra alkoholio reklama. Kadangi visi ar taip ar taip geriam, čia yra literatūros reklama.

Turbūti visi šiandien girdėjo apie Wiki kuriamą paieškos sistemą. O kas čia kurioziško, paklausite? Ogi tai, kad kolega “Wikia Search” tinklalapį “susigūglino“…