Dunkst dunkst tss dunkst dunkst tss

Nuo mažens norėjau sėdėti scenos gilumoje ir prakaituotas daužyti būgnų kibirus ir metalines lėkštes. Ekspresija, ritmas, energija, pyktis, greitis etc. Deja, per savo visą gyvenimą prie būgnų taip ir neteko prisiliesti, bet vis dar varvinu seilę žiūrėdamas Larso Ulricho ir James Hetfield būgnų “jammingą” ar klausydamas kokio tai Mike Portnoy solo. Dunkst dunkst.. tss..

Nors galėjau šitą įrašą pradėti ir kitaip. II dublis.

You tube kudikystes/vaikystes laikais, pradedantis ar pazenges gitaristas butinai idedavo savo “skill’u” irodymus i pasaulynę triūbą. Kadangi iki panagių esu geek’as ir ne vieną (kiek pamenu – du) zilitono joystiką sudrožiau žaisdamas mario (ir dar turiu gitarą) tai visada magėdavo pažiūrėti kaip iki skausmo pažįstamą melodiją inprovizuoja gitaristai. O kaip jums būgnų versiją?

klausau jau penktą kartą ir dar klausysiu… Pasigardžiavimui – the simpsons.

NP out. [kodėl metai taip greitai bėga?]