Kam durys, jei yra žolytė?

Turbūt pavadinimas jau suintrigavo nieko neįtariantį skaitytoją. Toliau išdėstoma dar senovės samurajų prigalvota teorija, kaip būtų galima eiti kiaurai sienas.

Procesas yra gana nesudėtingas. Tiesiog išeikite pasivaikščioti į pievą ir ten suraskite ežiuko lizdą. Patykokite, kol tėtis ir mama ežiai išeis kur nors ir maži ežiukai liks vienui vieni (© J. Vaitkus).

Tuomet iš visko, ką rasite aplinkui ar turėsite po ranka – šapelių, pagaliukų, prezervatyvų ar santechniko įrankių – pradėkite statyti tvorą aplink ežių lizdą. Kai baigsite – pasislėpkite ir laukite, kol grįš ežiukų tėvai. Grįžę vyresnėliai be proto pasimes ir pradės ieškoti, kaip perkopti ar kitaip pereiti tą „suknistą užtvarų laužą“ (© Katedra – Mes jėga).

Kai supras, kad jau kitaip nebeįmanoma – ežiukas tėtis nueis į pievutę ir suras žolytę, kurią laikydamas savo menamose rankose, pereis kiaurai užtvaras. Kai jau pamatysite tokį procesą, beliks tik tvirtu, tačiau švelniu judesiu parblokšti ežiuką ant žemės ir atimti iš jo tą stebuklingą žolytę. Laikant ją rankose bus galima pereiti bet kokią sieną be jokio vargo ir nesudėvint durų rankenų ar spynų.

Tiesa, nežinau, ar tai vienintelis būdas pereiti kiaurai sieną, tačiau bent jau chebra prie „Gravity“ nepasiūlė nieko geriau. (aut. pastaba)

Užrašyta 1978 m. tautosakos rinkimo vasaros ekspedicijos kažkur prie Šventagubrėdatautvaros kaimo, Kvaraciejavos apylinkėse