7 priežastys atsidaryti šį postą vėl ir vėl…

pirmadienio rytas sunkesnis už šeštadienio rytą? – dainuok! “gitar gitar gitar gitar”;

kažkas senamiesčio gatvėj išdaužė tavo mašinos galinį stiklą? – jump to my yaguar baby…;

klijentas visada teisus ir šefas tai pripažįsta? – come to my boudoir…;

užmūrijo tavo kabineto langą? – you have a possibility to play with me…;

you’ve allways been lonely? – put on my pijama and go to bahamas…;

..not so cool? – atsidaryk šį įrašą ir spausk replay!;

not so clever? – because you need it never.

rasta pas maturegirl

Prasideda Eurolygos kovos internete (cia ne apie komentarus)

Nežinau, ar čia gudrus Žalgirio marketingo ėjimas, ar čia konkurentų veiksmai, bet kurį laiką www.zalgiris.lt atrodė šitaip:

Anyway, alų (nežalgirio) pirksime, krepšinį žiūrėsime, sirgsime. Goooo Raiders!!!

“Tele2″ praleido istorinį šansą patylėti

Ryte, kone iš koto išvertė “Tele 2″ pranešimo spaudai antraštė:
„Tele2“ tapo populiariausiu mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje”.

Ir kaip jiems tai pasisiekė?
Trigalvę lyderystės formulę atskleidžia Mindaugas Savickas, „Tele2“ marketingo direktorius:

„Pirmiausia vartotojams garantuojame mažiausius paslaugos įkainius rinkoje ir esame neginčijami kainos lyderiai. Antra – siūlome paprastus naudoti produktus, tik tai, ko jiems iš tiesų reikia, ir galiausiai drąsiai metame iššūkius nusistovėjusiai situacijai rinkoje.“

Su kiekvienu paboldintu žodžiu norisi sušukti – WOW! Ypač dėl drąsiai metamų iššūkių ir YPAČ dėl nusistovėjusios situacijos rinkoje.

Ar tikrai?
Šį klausimą uždavėme ne tik mes.
Štai kaip teiginys po truputi virsta abejone ir tyyyyyysta TELE2 nosis:

“Tele2 skelbiasi esantys populiariausi Lietuvoje“; [vtv.lt]

“Tele2″ ir “Omnitel” vienas už kitą populiaresnės“: [vz.lt]

Liar liar – pants on fire!

Kaip dabar juokingai ir ausaideriškai skamba Petro Masiulio citata. Tarsi jis nebūtų vertas populiariausio Lietuvos operatoriaus vardo:

„Tele2“ pavyzdys tik dar kartą įrodė, kad konkurentus visada įmanoma pasivyti, nepaisant jų ilgalaikės patirties ar geresnių startinių sąlygų“,

Elektronika: na palauk, aštunkojis ir kiti vaikystės džiaugsmai

Šitas post’as gimė iš nostalgiškos diskusijos apie vaikystės džiaugsmus t.y. rankinius žaidimukus, kuriuos vienijo brand’as “Elektronika”. Ech, prakaituotos rankos, sėdančios “batareikės”, kiemo turnyrai, diskusijos kas geriau ar guminės, ar plastikinės knopkės ir baltas pavydas, kad kaimynas turi “nuliovą” aštunkojo žaidimą…

Mielieji, ar prisimenat?

Lygiai tokį pat turėjau ir aš. Dar teko prisiliesti prie aštunkojo, medžioklės ir visada svajojau apie virėją, bet mama nenupirko :( .

God bless the internet and geeks! :) Dabar vaikystės atsiminimus galima atgaivinti ir ateityje, galbūt, vaikams parodyt. “Ką ten kveikas, ką ten kaunteris, žiūrėk, vaikeli, ant kokių “staklių” tėvukas reakciją ir analitinį mąstymą ugdė.”
P.S. Gal kas buvot perėję žaidimą su kiaušiniais? T.y. surinktę ten 1000 taškų? Ar iš tikrųjų multiką su mikimauzu parodydavo? :)))

P.P.S. Pastebėjau, kad užtenka parsisiųsti šitą ir visus kokybiškus žaidimukus turėsite savo kompe. Su QIII interfeisu :))

Kūrybininko karjera: akinių algoritmas

Vakar it netyčia gimė nauja teorija, pagrįsta menkais, bet iškalbingais pavyzdžiais (tarp kitko, visos mano teorijos menkai pagrįstos, tai nebandykit prikišti netiesos sakymo, nes galite būti teisūs. Ir išvis šitas skyrius turėjo vadintis “hipotezės”, bet aš vis dar tikiu, kad kada nors parašysiu ir rimtą bei patikimą teoriją).

Taigi, teorijos esmė: kuo aukščiau karjeros laiptais pakilęs kūrybininkas, tuo labiau “oldskūliniai” yra jo akinių rėmeliai. Ir tuo storesni. Nepaisant to, gerą karjerą padariusio kūrybininko akiniai nėra kokie nors močiutės akiniai ir kainuoja laaabai brangiai.

Kuo žemesnis laiptelis, ant kurio kūrybininkų grupėje stovi vadovas, tuo plonesni jo akinių rėmeliai.

Aišku, kaip parodė google images, daugybė kūrybos vadovų nenešioja akinių, tad teorija taikoma tik tiems, kurie akinius nešioja. Kitų, geraakių, hierarchiją reikia aiškintis stebint kitus išorinius požymius.

Na gerai. Paminėjau google images ne be reikalo. Specialiai išrinkau keletą akiniuotųjų kūrybos vadovų. Per kokius keliolika rezultatų puslapių akiniuotų kūrybos vadovų radau tik kokius dešimt, du ar trys iš jų buvo akiniais plonais rėmeliais ir mažiau oldskūliniais (reiškia, neužima labai aukštų postų kūrybininkų piramidėse). O kiti:

Automobilis su VISAIS privalumais

Prikolų karta kelia savo galvą. Vakar nagrinėjom regioninę žiniasklaidą, o šiandien – auto rinką. Ieškojom patikimos mašinos, opeliuko. Žinot, nerūdyja’n’shit. Viename portale radome super pasiūlymą:

Šiaip gera rinkodarinė idėja: įdedi ne tik mašinos nuotraukas, bet ir pardavėjus. ar buvusius savininkus. Nors pagal idėją tai visus parduodamus automobilius vairavo “moteris ir labai retai”.

Regioninės žiniasklaidos ypatumai

Tai mes čia, didžiuosiuose miestuose, įpratę prie nacionalinių laikraščių, specializuotų leidinių ar nišinių produktų. O ką daryti regionuose? Kur darbo jėgos mažėja ne dienomis, o valandomis, kur siauresnė specializacija (pvz. leisti vien laikraštį) dar negarantuoja verslo sėkmės? Belieka apsidrausti ir imtis kiek įmanoma daugiau veiklos sričių. Nepasiseks laikraštį leisti, mažum kombikormą geriau pirks….

Puikus pavyzdys – laikraštis “Dzūkų žinios”.

Maloniai kviečiu atreipti dėmesį į dešiniąją tinklalpio skiltį: Mūsų veiklos kryptys.

 

Wow. Norėčiau pamatyti laikraščio misiją ir vizija :) Ir dar įdomu kiek žmonių dirba laikraštyje. Atidžiau panagrinėję tinklalapį radome užuominų, kad visgi kai kur turėjo specialybės (pvz. mobiliako remontininko ir redaktoriaus) persidengti. Ir persidengė. Pvz. žemiau pateiktame reklaminiame skydelyje matosi, kad kai buvo kuriamas baneris kalbos redaktorius kombinuotus pašarus krovė į gruzaviką. O gal “tvėrė” naują komodą.

Thumbs up visai “Dzūkų žinių” redakcijai už veiklumą, apsukrumą ir visapusiškumą!

O neminėjau, kad jie dar ir vėliavom prekiauja?

Pavadinimas

Šio filmo plakačiukas dabar dažnai sukasi. O kas nors gali pasakyti KOKS tai filmas? :D dizaineris mazum pamirso pavadinima ikomponuoti.. ir rimtai, kam jis reikalingas? svarbiausia juk aktoryste… menas, mol…

 P.S. ok, as JAU zinau koks tai filmas, bet ar reklama yra tam kad eitum dometis i imdb?

Prikolo karta

Mano draugas sakė, kad mūsų kartos negalima pavadinti karta. Kaip kitos kartos turi kažką, kas juos vienija – pasaulėžiūros dalelę, kuri bendra visiems – mūsiškė neturi nieko tokio.Jis taip sakė per kelias pjankes ir buvo tuo tikrai įsitikinęs. Bet vieną dieną mes atradom tą gyslelę, kuri mūsų kartą vienija. Mes esame prikolo karta. Mūsų tėvų karta nėra prikolo karta. Jie turi ironijos, turi sarkazmo, bet prikolas yra ne tai. Ironija, sarkazmas, pašaipa atsiranda, kai tiki, kad yra kažkokia teisybė, kuri turėtų būti, ir ironizuoji, kai kažkas tos teisybės neatitinka. Toks ironiškas humoras žmonėms yra psichologinis ginklas apsiginti nuo to, kaip neturėtų būti, kas yra neteisinga ir t.t. Pavyzdžiui, “Dviračio žinių” kūrėjai ironizuoja. Jie tiki, kad yra gera, teisinga politika, ir šaiposi iš tų politikų, kurie nesiekia tos geros ir teisingos. Donskis irgi priklauso tai senesnei, ironiškajai kartai, nes jam prikolas yra chamizmas, jis tiki, kad yra, kaip reikėtų elgtis, ką derėtų gerbti ir kaip turėtų būti.

Humoras – irgi ne visai tai. Humoras išvis yra tokia žmogaus kūrybos forma, kuri pralinksmina, ir jei jau jį atskirsim nuo ironijos ir sarkazmo, tai turbūt būtų dievo kūryba, jei dievas egzistuotų, nes kažkaip tas teigiamas humoras susijęs su meile ir vaikiškumu.

O prikolas yra visa kita, kas yra juokinga: ne humoras ir ne ironija, o bet kas, kas sukelia tokį “nu pizdec” ir priverčia tą nuorodą persiųsti kam nors, kas, mūsų nuomone, supranta “prikolą”. Pavyzdžiui, dainuoti “pizda garbanota” telike yra prikolas savo grynąja esme.

Be to, prikolais mes dalinamės. Jei jau kalbi nuorodomis, tai geriau tegu tai būna prikolas – juk nesiųsi kam nors linko į ilgą straipsnį apie pasaulio prognozes 2200 metams, parašytą gerbiamiausio pasaulio profesoriaus. O prikolą gali mest ir kokiems trims adresatams.Šiaip, jei jau sėdi kavinėj su žmogum, jau geriau tegu jis prikolina ką nors, nes kitaip parašysi kam nors dar, kas žino porą netikėtų prikolų. Aišku, yra išimčių, būna be saiko protingų ir įdomių žmonių, kuriems nereikia prikolint, bet tik jie turi privilegiją. O kvailiams arba ne tokiems protingiems prikolas yra tiesiog stebuklingas preparatas, kurį turėdami jie gali būti tarp žmonių vien todėl, kad daro ką nors juokingai.Tokia nedidelė teorija. Aišku, apie mūsų kartą yra daugiau teorijų, kaip antai kad mes esam technologijų karta, naftos produktų karta, interneto karta ir t.t. Bet tos labai nuobodžios.