Ieškau pagalbininkų disertacijai!!!

Šis įrašas yra rimčiausias, kokį kada nors kas nors yra šiame bloge paskelbęs. Sudomino? Ne? Nu ir eikit nafik. O tie, kuriuos sudomino – skaitykite toliau.

NORIM SAVAITGALIO

Šią iliustraciją pavadinčiau “WTF? When is the weekend????”

Batsiuvys be batų

Viena didžiausių Lietuvoje ryšių su visuomene agentūrų VRP buvo viena pirmųjų kompanijų Lietuvoje turinčių savo blog’ą. Deja, žodžio, rašto ir strategijos meistrai pradėtą darbą numetė pamindami nuolatinio atnaujinimo, blog’o priežiūros ir kitus šventus blog’inimo principus. Jie net prenumeratos neturi…. :) O atidžiau pažiūrėjus, tai įvaizdžio meistrai ir meistrės neatleistinai leido suteršti savo blog’o įvaizdį spam’iniais komentarais. Tikiu, kad po mūsų pastebėjimo situacija bus greitai pataisyta (juk jie profesionalai), todėl istorijai paliksiu sausio 14-osios dienos vaizdus iš VRP blog’o, kurie atspindi dar pernai metų veiksmus. Pirma pažiūrėkime ką rašo sekso maniakai iš Kanados (spustelkit norėdami pamatyti visą vaizdą):

O VRP žaidžia kas nors runescape’ą? (irgi spustelkit)

Sofkutės kolektyvas VRP kolektyvui linki įsidėti RSS prenumeratą, dažniau džiuginti mus įžvalgomis iš RsV rinkos ir pagyvinti blogą filmukai iš “You Tubo”.

P.S. įdomu, ar VRP klientams rekomenduodama kurti blogą savo blogą pateikia kaip pavyzdį?

Su kuo gerti?

Vieną kartą iš pažįstamo gavau maždaug tokio pobūdžio SMS žinutę: “Dabar mėgaujuosi taure vyno ir skaitau Dostojevskį”. Ne, jis prieš tai negavo SMSo “ką veiki” ar ko nors panašaus. Tiesiog taip kūrė savo įvaizdį.
Tada, žinoma, galvojau tik apie tos snobiškos asmenybės nykumą. Ir tik neseniai pagalvojau, kad Dostojevskis prie vyno visiškai netinka, ir atvirkščiai. Ir supratau, kad rašytojai – kaip, pvz., brandinti sūriai ar kažkas. Ne prie bet kokio gėrimo bet koks rašytojas tinka, ir ne bet koks gėrimas prie rašytojo.
Todėl jūsų dėmesiui pateikiu trumpą mėgėjišką receptų rinkinį: su kuo gerti Dostojevskį ar užsikąsti Kafką.
Dostojevskį vertėtų užsigerti degtine iš stiklinės, ja ir užsikandant. Jei kam per stipru iš užkanda per aštri, degtinę galima praskiesti saujele nelaimingos moters ašarų.
Nabokovui tiktų sausas martinis su alyvuoge.
Sartre’ui (labai ilgai galvojau, čia variantas ne prie “Šlykštulio”, greičiau prie apsakymų) – baltas itališkas vynas.
Užtat raudonas vynas, įskaitant netgi saldų, tipo “Porto”, labai tiktų Marques’ui.
Pereikime prie šaltesnių dalykų. Skandinavai. Nuostabiausias, Knutas Hamsunas, kiti, ne tokie geri, bet puikūs, kaip Jens Bjorneboe arba Torbjorn Flygt. Juos skaityti dera geriant labai silpną alų (2,5 proc.) ir rūkant virtuvėje prie atlapoto lango. Vasario mėnesį.
Kafka. Kadangi pats buvo anorektikas ir kartais palinkęs prie rankraščio tik čiulpdavo citriną, prie jo labai derės citrina ir druska, be jokio gėrimo.
Aišku, kur aš lenkiu. Pridėjus prie kafkiškojo derinio tekilą, teks griebtis Marques’o pradininko (aišku, geresnio už pasekėją) Juan’o Rulfo.
Šuolis į UK. Aišku, Wilde’as. Aišku, sausas šampanas, liaudyje vadinamas briutu.
O britų literatūros genijus Huxley… viskis. Gerai, viskis su ledu. Ypatingai tiks prie “Kontrapunkto”.
Nietzsche. Ne visai rašytojas, bet “Stabų saulėlydį” tikrai reikia užsigerti švęstu vandeniu. Ir skanu, ir sveika, ir toksinus, ir demonus pašalina.
Jei jau kalbam apie alkoholį, negalima nepaminėti Bukowskio. Jį reikia skaityti geriant bet kurį stiprų gėrimą (degtinė, viskis, brendis). Aštuntą ryto, darbo dieną.
Pabaigai pasilikau visų numylėtinį. Prie Wonnegut’o tiks tiesiog alus. Šviesus, paprastas, bet kuris “premium” klasės.
Sąrašą galima pildyti.

P.S. Tai nėra alkoholio reklama. Kadangi visi ar taip ar taip geriam, čia yra literatūros reklama.

Dienos kuriozas: Google vs. Wikia Search

Turbūti visi šiandien girdėjo apie Wiki kuriamą paieškos sistemą. O kas čia kurioziško, paklausite? Ogi tai, kad kolega “Wikia Search” tinklalapį “susigūglino“…

Kas rašo “Dienos duoną”?

Būtent su tokiu klausimu į mus šiandien per “Google” paieškos sistemą kreipėsi nežinomas interesantas. Tai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje žmonės šiai paieškos sistemai patiki pačius svarbiausius savo gyvenimo ar verslo klausimus. Deja, Dienos duonos mes nerašome, o šį paslaptingąjį blogą rasite čia.

Duona

Pilieti, būk atidus!

Atkreipk dėmesį, kad pasikeitė šio tinklaraščio RSS prenumeratos adresas. Dabar jis yra http://feeds.feedburner.com/sofkute.

Malonaus skaitymo

David’as Lynch’as režisavo Lietuvoje vykusį naujametinį koncertą?

Pirmąją šių metų dieną teko stebėti televizorių. Vienas nacionalinis komercinis kanalas rodė koncertą, scenoje (dainą) baiginėjo Karklelis. Tai sudomino – kas galėtų būti toliau? Ogi toliau scenoje pasirodė dama, baisesnė už karą, marą, badą, Mildažytę ir Katunskytę kartu sudėjus. Laima Žemaitytė, berods, buvo baisios, pigiai aprengos, siaubingai išdažytos damos vardas, kurios dėka lietuviškame folklore turėtų atsirasti merginoms taikoma patarlė-pamokymas “negerk, Žemaityte pavirsi”. Ją supo trumpais Gariūnų apdarais papuoštos šokėjos.
Po jos mano susidomėjimas dar padidėjo. Kas toliau? Suskambo “Kardiofono” “Ant kalėdinės eglutės”. Scenoje, kurią puošė skurdžiai papuošta vargana eglutė, pusgirtis Zavaliauskas ir dešimtąją dešimtį bebaigianti kažkada orumo turėjusi aktorė su keista skrybėle, pasirodė žmogus su medine galva. Galva buvo trijų – keturių normalių galvų dydžio, nudažyta blizgiais dažais, vaizdavo, kaip supratau, Povilaitį. Vienintelė judanti galvos dalis buvo burna, kuria bandyta žiopčioti. Nepataikymas į žodžius dar labiau padidino mano nuolat stiprėjantį įspūdį, kad patekau į Lynch’o “Twin Peaks” ar “Vidaus imperiją”. Galvai žiopčiojant, o ją nešančiam kūnui bandant tarsi ir šokti, Zavaliauskas pakilo ir ėmė nerangiai ir keistai judėti prie eglės. Jis, matyt, irgi bandė šokti.
Tada aš nusprendžiau nebegerti. Supratau, kokioje gilioje duobėje yra mūsų besmegenėjanti tauta ir kokie nelaimingi žmonės. Visą dieną negėriau.
Lynch’išką jausmą sustiprino ir prisiminimai iš naujametinio koncerto a la “populiariausios klasikinės telefonų melodijos gyvai” Vilniaus Rotušėje, kuriame po gerą akademinę valandą trukusio operos solistų ir choro pasirodymo visiškai neaišku kodėl pasirodė “iliuzionistas” Arvydas Stonys, pusvalandį rodęs fokusą “yra nosinaitė – nėra nosinaitės” (frazės (c) ne mano).
O nusiteikimą negerti sutvirtino daina, kuriai žodžius, kaip supratau, parašė žuvys. Daina vadinasi “Ryk, žuvėdra, ryk“. Rekomenduoju paklausyti iki galo. Nežinau, kaip atlikėjas suprato žuvų kalbą, bet sprendžiant iš akcento, jis moka ne tik žmonų kalbas. Daina yra čia, už nuorodą ačiū FHM.lt.
Taigi, su Naujais. Negerkit ir valgykit daug žuvies.