Nė vienas iš išvardintų

Vieną kartą iš pažįstamo gavau maždaug tokio pobūdžio SMS žinutę: “Dabar mėgaujuosi taure vyno ir skaitau Dostojevskį”. Ne, jis prieš tai negavo SMSo “ką veiki” ar ko nors panašaus. Tiesiog taip kūrė savo įvaizdį.
Tada, žinoma, galvojau tik apie tos snobiškos asmenybės nykumą. Ir tik neseniai pagalvojau, kad Dostojevskis prie vyno visiškai netinka, ir atvirkščiai. Ir supratau, kad rašytojai - kaip, pvz., brandinti sūriai ar kažkas. Ne prie bet kokio gėrimo bet koks rašytojas tinka, ir ne bet koks gėrimas prie rašytojo.
Todėl jūsų dėmesiui pateikiu trumpą mėgėjišką receptų rinkinį: su kuo gerti Dostojevskį ar užsikąsti Kafką.
Dostojevskį vertėtų užsigerti degtine iš stiklinės, ja ir užsikandant. Jei kam per stipru iš užkanda per aštri, degtinę galima praskiesti saujele nelaimingos moters ašarų.
Nabokovui tiktų sausas martinis su alyvuoge.
Sartre’ui (labai ilgai galvojau, čia variantas ne prie “Šlykštulio”, greičiau prie apsakymų) - baltas itališkas vynas.
Užtat raudonas vynas, įskaitant netgi saldų, tipo “Porto”, labai tiktų Marques’ui.
Pereikime prie šaltesnių dalykų. Skandinavai. Nuostabiausias, Knutas Hamsunas, kiti, ne tokie geri, bet puikūs, kaip Jens Bjorneboe arba Torbjorn Flygt. Juos skaityti dera geriant labai silpną alų (2,5 proc.) ir rūkant virtuvėje prie atlapoto lango. Vasario mėnesį.
Kafka. Kadangi pats buvo anorektikas ir kartais palinkęs prie rankraščio tik čiulpdavo citriną, prie jo labai derės citrina ir druska, be jokio gėrimo.
Aišku, kur aš lenkiu. Pridėjus prie kafkiškojo derinio tekilą, teks griebtis Marques’o pradininko (aišku, geresnio už pasekėją) Juan’o Rulfo.
Šuolis į UK. Aišku, Wilde’as. Aišku, sausas šampanas, liaudyje vadinamas briutu.
O britų literatūros genijus Huxley… viskis. Gerai, viskis su ledu. Ypatingai tiks prie “Kontrapunkto”.
Nietzsche. Ne visai rašytojas, bet “Stabų saulėlydį” tikrai reikia užsigerti švęstu vandeniu. Ir skanu, ir sveika, ir toksinus, ir demonus pašalina.
Jei jau kalbam apie alkoholį, negalima nepaminėti Bukowskio. Jį reikia skaityti geriant bet kurį stiprų gėrimą (degtinė, viskis, brendis). Aštuntą ryto, darbo dieną.
Pabaigai pasilikau visų numylėtinį. Prie Wonnegut’o tiks tiesiog alus. Šviesus, paprastas, bet kuris “premium” klasės.
Sąrašą galima pildyti.

P.S. Tai nėra alkoholio reklama. Kadangi visi ar taip ar taip geriam, čia yra literatūros reklama.