Nė vienas iš išvardintų

Puiku, gražu ir nuostabu buvo BLOGine. Kas sofkutei labiausiai krito į akis, tai įdomioji statistika - konferencijoje dalyvavo beveik visų žinomiausių anoniminių (paradoksiškai skamba, kažkoks pseudooksimoronas) tinklaraščių autoriai (nesame tikri dėl DievųŽiniasklaidos, kurią kartais patys rašome). Kai kurie iš jų net įsigudrino užlipti ant scenos… Ir ne po kartą. Ar sulauksime, kad kitais metais šitie blogeriai savo vardu skaitys pranešimus “Sėkmingo anoniminio bloginimo paslaptys?”. Su malonumu paklausytume, nes paskutiniu metu nelabai sekasi…

Tik norėjau pasidalinti viena foto. Kaip atrodytų mažutis, bet tobulas Dovydas, jei nuspręstų nesigalynėti su Galijotu, o vietoj to prisėsti kamputyje kiek paverkti? Manrods taip:

Manrods, “ataina” vietoj “ateina” sakytų aukštaičiai. Anyway, šitas užrašas yra viename iš Vilniaus kabakų. Kas pirmas atspės, kuriame, gaus pagarbą ir įvertinimą.

Visuomenės ydų pakrapštymas, analizė, diagnozė ir automatinis pripliusavimas prie nacionalinio identiteto yra kiekvieno mintį reikšti mokančio lietuvio savigarbos reikalas.
Bet aš diagnozuosiu ydą, kurios nepriskiriu nacionaliniam identitetui. Ir gal žinau, kaip ją gydyti.

(more…)

Šis įrašas yra rimčiausias, kokį kada nors kas nors yra šiame bloge paskelbęs. Sudomino? Ne? Nu ir eikit nafik. O tie, kuriuos sudomino - skaitykite toliau.
(more…)

Šią iliustraciją pavadinčiau “WTF? When is the weekend????”

Vieną kartą iš pažįstamo gavau maždaug tokio pobūdžio SMS žinutę: “Dabar mėgaujuosi taure vyno ir skaitau Dostojevskį”. Ne, jis prieš tai negavo SMSo “ką veiki” ar ko nors panašaus. Tiesiog taip kūrė savo įvaizdį.
Tada, žinoma, galvojau tik apie tos snobiškos asmenybės nykumą. Ir tik neseniai pagalvojau, kad Dostojevskis prie vyno visiškai netinka, ir atvirkščiai. Ir supratau, kad rašytojai - kaip, pvz., brandinti sūriai ar kažkas. Ne prie bet kokio gėrimo bet koks rašytojas tinka, ir ne bet koks gėrimas prie rašytojo.
Todėl jūsų dėmesiui pateikiu trumpą mėgėjišką receptų rinkinį: su kuo gerti Dostojevskį ar užsikąsti Kafką.
Dostojevskį vertėtų užsigerti degtine iš stiklinės, ja ir užsikandant. Jei kam per stipru iš užkanda per aštri, degtinę galima praskiesti saujele nelaimingos moters ašarų.
Nabokovui tiktų sausas martinis su alyvuoge.
Sartre’ui (labai ilgai galvojau, čia variantas ne prie “Šlykštulio”, greičiau prie apsakymų) - baltas itališkas vynas.
Užtat raudonas vynas, įskaitant netgi saldų, tipo “Porto”, labai tiktų Marques’ui.
Pereikime prie šaltesnių dalykų. Skandinavai. Nuostabiausias, Knutas Hamsunas, kiti, ne tokie geri, bet puikūs, kaip Jens Bjorneboe arba Torbjorn Flygt. Juos skaityti dera geriant labai silpną alų (2,5 proc.) ir rūkant virtuvėje prie atlapoto lango. Vasario mėnesį.
Kafka. Kadangi pats buvo anorektikas ir kartais palinkęs prie rankraščio tik čiulpdavo citriną, prie jo labai derės citrina ir druska, be jokio gėrimo.
Aišku, kur aš lenkiu. Pridėjus prie kafkiškojo derinio tekilą, teks griebtis Marques’o pradininko (aišku, geresnio už pasekėją) Juan’o Rulfo.
Šuolis į UK. Aišku, Wilde’as. Aišku, sausas šampanas, liaudyje vadinamas briutu.
O britų literatūros genijus Huxley… viskis. Gerai, viskis su ledu. Ypatingai tiks prie “Kontrapunkto”.
Nietzsche. Ne visai rašytojas, bet “Stabų saulėlydį” tikrai reikia užsigerti švęstu vandeniu. Ir skanu, ir sveika, ir toksinus, ir demonus pašalina.
Jei jau kalbam apie alkoholį, negalima nepaminėti Bukowskio. Jį reikia skaityti geriant bet kurį stiprų gėrimą (degtinė, viskis, brendis). Aštuntą ryto, darbo dieną.
Pabaigai pasilikau visų numylėtinį. Prie Wonnegut’o tiks tiesiog alus. Šviesus, paprastas, bet kuris “premium” klasės.
Sąrašą galima pildyti.

P.S. Tai nėra alkoholio reklama. Kadangi visi ar taip ar taip geriam, čia yra literatūros reklama.

Pirmąją šių metų dieną teko stebėti televizorių. Vienas nacionalinis komercinis kanalas rodė koncertą, scenoje (dainą) baiginėjo Karklelis. Tai sudomino - kas galėtų būti toliau? Ogi toliau scenoje pasirodė dama, baisesnė už karą, marą, badą, Mildažytę ir Katunskytę kartu sudėjus. Laima Žemaitytė, berods, buvo baisios, pigiai aprengos, siaubingai išdažytos damos vardas, kurios dėka lietuviškame folklore turėtų atsirasti merginoms taikoma patarlė-pamokymas “negerk, Žemaityte pavirsi”. Ją supo trumpais Gariūnų apdarais papuoštos šokėjos.
Po jos mano susidomėjimas dar padidėjo. Kas toliau? Suskambo “Kardiofono” “Ant kalėdinės eglutės”. Scenoje, kurią puošė skurdžiai papuošta vargana eglutė, pusgirtis Zavaliauskas ir dešimtąją dešimtį bebaigianti kažkada orumo turėjusi aktorė su keista skrybėle, pasirodė žmogus su medine galva. Galva buvo trijų - keturių normalių galvų dydžio, nudažyta blizgiais dažais, vaizdavo, kaip supratau, Povilaitį. Vienintelė judanti galvos dalis buvo burna, kuria bandyta žiopčioti. Nepataikymas į žodžius dar labiau padidino mano nuolat stiprėjantį įspūdį, kad patekau į Lynch’o “Twin Peaks” ar “Vidaus imperiją”. Galvai žiopčiojant, o ją nešančiam kūnui bandant tarsi ir šokti, Zavaliauskas pakilo ir ėmė nerangiai ir keistai judėti prie eglės. Jis, matyt, irgi bandė šokti.
Tada aš nusprendžiau nebegerti. Supratau, kokioje gilioje duobėje yra mūsų besmegenėjanti tauta ir kokie nelaimingi žmonės. Visą dieną negėriau.
Lynch’išką jausmą sustiprino ir prisiminimai iš naujametinio koncerto a la “populiariausios klasikinės telefonų melodijos gyvai” Vilniaus Rotušėje, kuriame po gerą akademinę valandą trukusio operos solistų ir choro pasirodymo visiškai neaišku kodėl pasirodė “iliuzionistas” Arvydas Stonys, pusvalandį rodęs fokusą “yra nosinaitė - nėra nosinaitės” (frazės (c) ne mano).
O nusiteikimą negerti sutvirtino daina, kuriai žodžius, kaip supratau, parašė žuvys. Daina vadinasi “Ryk, žuvėdra, ryk“. Rekomenduoju paklausyti iki galo. Nežinau, kaip atlikėjas suprato žuvų kalbą, bet sprendžiant iš akcento, jis moka ne tik žmonų kalbas. Daina yra čia, už nuorodą ačiū FHM.lt.
Taigi, su Naujais. Negerkit ir valgykit daug žuvies.

Privisus galybei realybės šou, kuriuose mokoma dainuoti, nori nenori tenka kartotis. Jūsų teismui - “Kelias į žvaigždes 3″ (Lietuva) vs. Star Academy (Prancūzija).

Nubangavo nuvilnijo nukurnėjo per lietuviškosios blogosferos bendruomenę savo skaitomų kolegų paskelbimo vajus. Į mūsų redakciją pradėjo plūsti interesantų laiškai, reikalaujantys paskelbti, iš ko įkvėpimo semiasi kultiniu prikolo kartos blogu vadinamo tinklaraščio autoriai.

Aldona iš Nemenčinės, pavyzdžiui, rašo: “Sveiki, sofkutės komanda. Kiekvieną vakarą po darbų, pamilžusi karves, pašėrusi šunis ir kates, su džiaugsmu sėdu prie interneto ir su malonumu prisėdu ant Jūsų sofutės. Jūsų tinklaraštyje randu naudingų patarimų paprastam kaimo žmogui, smagių pokštų, nuotaikingų straipsnelių apie nieką ir iki pat širdies gilumos sukrečiančių tekstų. Todėl ir norėčiau paklausti, ką Jūs skaitote, kuo domitės, kad Jūsų tekstai yra tokie pilnaverčiai ir gaivūs, tarytum šviežias vėjo gūsis, paslapčia įsmukęs pro pravertą langą pavasarėjančioje Nemenčinėje. Jeigu įmanoma, norėčiau tai sužinoti Jūsų kitame numeryje. p.s. sudėkit ir linkus, bus paprasčiau susirast”

Ačiū p. Aldonai už tikrai gražų laišką, todėl skubame paviešinti tai, ko šis nuostabus žmogus ir prašė. Beje, p. Aldona yra mūsų nuolatinė skaitytoja, kuri beveik kiekvieną mėnesį parašo, kiek kartų spėjo apglėbti Stelmužės ąžuolą.

Tad mūsų sąrašas būtų toks.

1. Nežinau.lt - p. Džiugas visada žavėjo savo stiliumi ir vertingais patarimais.
2. Nežudyk Arnoldo - skaitome, nors ir ilgimės tų laikų, kai šiame bloge būdavo daugiau mažiau reklamos kritika, o ne liaupsės.
3. Laimikis - esame be galo stilingi žmonės ne tik savo tekstais, bet ir išore, todėl negalime leisti sau prabangos neskaityti geriausio lietuviško gatvės stiliaus blogo. Beje, cinamonas ir pėdsakas su savo kūriniu jau pateko tarp 8 geriausių pasaulio gatvės stiliaus blogų ir tik nuo mūsų visų priklausys, ar jie eis toliau. Konkursas yra čia.
4. Žmogus, turintis ką pasakyti - jaunas, žavus, protingai rašo.
5. Dienos Duona - gana naujas, tačiau labai pretenzingas anoniminis blogas. Autoriai, atrodo, neblogai susipažinę su lietuviškos komunikacijos ypatumais.
6. Dievų Žiniasklaida - vienas iš populiariausių lietuviškų blogų, kuriam atskiro pristatymo tikrai nereikia.
7. Nemobiliako dienoraštis - atrastas neseniai, todėl ne iki galo ištyrinėtas, bet keletas paskutinių įrašų pasirodė verti dėmesio.
8. Rokiškio Balbo - tai ne blogas, tai lietuviškas metalo subkultūros portalas su ypač kokybiškais straipsniais.
9. Efkom - kol kas dar pasigendu rimtesnių įžvalgų, bet kartais ir šito blogo autorius pataiko į dešimtuką.

Žinoma, tai nėra visi tinklaraščiai, kuriuos mes skaitome - su retomis išimtimis (1, 2 und 6 - duoklė blogosferai) stengėmės paviešinti neblogus blogus, kurių galbūt dar nėra mūsų skaitytojų readeriuose.

Tikimės, kad p. Aldona patenkinta.